Muzika, kaip ir mūsų šnekamoji kalba, gali būti paties įvairiausio tempo. Kartais mes šnekame labai lėtai arba labai greitai. Kartais greitėjame arba lėtėjame. Tempas skiriasi ir priklauso nuo mūsų nuotaikos, ekspresijos, reakcijos, o kartais net nuo žodžių sudėtingumo! Lietuvių greitakalbės yra geriausias pavyzdys, kiekvienas mūsų greitakalbes sugebame ištarti skirtinguose tempuose, o kitataučiams tai gali pasirodyti kaip didžiausias iššūkis. 2016 m. įvairių šalių diplomatai priėmė greitakalbių iššūkį! Paspaudę ant paveiksliuko išvysite video. 

Ar atkreipėte dėmesį kaip tą patį sakinį skirtingi žmonės atlieka skirtingu tempu? Muziką, kuri dažnai atspindi mūsų gyvenimą bei aplinką, taip pat mes galime atlikti įvairiais tempais.

Tempas matuojamas dūžiais per minutę („beats per minute“ BPM – anglų kalboje). Kuo aukštesnis dūžių skaičius tuo greitesnis kūrinio tempas ir atvirkščiai. Vienas dūžis atitinka kokią nors ritminę vertę pvz.: ketvirtinė, aštuntinė, pusinė ir pan. Taigi dūžio skaičius mums nurodo kokio greičio yra mūsų pasirinkta ritminė vertė.

Tempas visuomet žymimas kūrinio pradžioje arba toje vietoje, kur tempas pakinta. Tempai žymimi arba skaičiais arba pavadinimais: 

• Skaičiais - nata/vertė = skaičius. Skaičius žymi kiek kartų per minutę pasikartoja tos vertės nata.

• Pavadinimai rašomi italų kalba:

Tempai gali laipsniškai greitėti arba lėtėti:

Tempai gali staigiai pakisti:

Pamoką paruošė Karolina Ramonė